Šelmeninė kreisvė

Crepis tectorum
Šelmeninė kreisvė (Crepis tectorum)
Šelmeninė kreisvė (Crepis tectorum)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
( Magnoliopsida)
Poklasis: Astražiedžiai
( Asteridae)
Šeima: Astriniai
( Asteraceae)
Gentis: Kreisvė
( Crepis)
Rūšis: Šelmeninė kreisvė
( Crepis tectorum)
Binomas
Crepis tectorum
L.

Šelmeninė kreisvė (Crepis tectorum) – astrinių (Asteraceae) šeimos kreisvių (Crepis) genties augalas. Natūraliai paplitęs Eurazijoje, introdukuotas Šiaurės Amerikoje. Dažnas visoje Lietuvoje.

Ekologija redaguoti

 

Auga sausuose laukuose, smiltynuose, žvyrduobėse, pakelėse, panamėse. Mėgsta azotu turtingą dirvožemį. Piktžolė ir invazinė rūšis.

Biologija redaguoti

Tai vienmetis arba žiemojantis, pilkšvai žalias, negausiai voratinkliškai plaukuotas žolinis augalas. Stiebas status, 15–60 cm aukščio, briaunotas, dažniausiai šakotas, apatinė dalis violetinė. Lapai lancetiški, pamatiniai plunksniškai suskaldyti, anksti nudžiūsta, viduriniai dantyti arba lygiakraščiai, viršutiniai linijiški, lygiakraščiai, žemyn riestais kraštais. Stiebo aukštis, lapų forma, graižų kiekis įvairuoja, tai priklauso nuo augavietės sąlygų.

Graižai iki 2 cm skersmens, gausiažiedžiai, ant ilgokų graižkočių, susitelkę į skėtišką skrotelę. Skraistė šviesiai žalia. Skraistlapiai, vaisiams nokstant, atsilošia. Žiedynsostis smulkiai korėtas. Žiedai šviesiai geltoni, liežuviški, dvilyčiai. Kuokeliai penki.

Žydi birželio-spalio mėneniais. Vaisius – lukštavaisis. Lukštavaisiai plokštūs, juodi ar rudi, cilindriški, su išilginėmis skiauterėlėmis, viršūnėje skristukas iš daug eilių ilgų, plonų plaukelių. Vienas augalas subrandina iki 15 000 sėklų.

Porūšiai redaguoti

Yra išskiriami du porūšiai:[1]

  • Crepis tectorum subsp. nigrescens (Pohle) Á. Löve & D. Löve. Augalas mažesnis, lapai platesni, graižas didesnis
  • Crepis tectorum subsp. tectorum

Nuorodos redaguoti

Literatūra redaguoti

  • Rudenį žydintys augalai, Ramunėlė Jankevičienė, Živilė Lazdauskaitė, Vilnius, Mokslas, 1991, 162 p.

Išnašos redaguoti