Šeinfeldas
Šeinfeldas (vok. Scheinfeld) − miestelis Vokietijoje, Bavarijos žemėje, Noištato prie Aišo-Bad Vindsheimo rajone. Jisai yra 14 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Noištato ir 40 km į rytus nuo Viurcburgo. Šeinfelde 2008 m. gyveno 4 680 gyventojų.
| Šeinfeldas vok. Scheinfeld | |
|---|---|
| |
 | |
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | |
| Valstybė |  Vokietija
|
| Žemė |  Bavarija
|
| Apskritis | Noištato prie Aišo-Bad Vindsheimo apskritis |
| Regionas | Vidurinė Frankonija |
| Gyventojų | 4 598 |
| Plotas | 45,12 km² |
| Tankumas | 102 žm./km² |
| Altitudė | 304 m |
| Tinklalapis | www.scheinfeld.de |
 Vikiteka |
Šeinfeldas |
Lietuvių karo pabėgėlių stovykla redaguoti
Po Antrojo pasaulinio karo, Šeinfeldas buvo amerikiečių valdomoje zonoje. Šeinfelde stovi Švarcenbergo šeimos 18-tame amžiuje statyta pilaitė. Joje 1946 m. balandžio mėn. 28 d. įsteigta lietuvių karo pabėgėlių stovykla. Stovykloje gyveno 1 500 lietuvių, atvežtų iš Regensburgo stovyklos. Stovyklai vadovavo Vilniaus krašto lietuvių kilmės JAV karininkas Stanley B. Milnus. Matematikas Česlovas Masaitis buvo 1945–1947 m. Regensburgo ir Šeinfeldo lietuvių stovyklų komitetų pirmininkas. Pulkininkas Stasys Birutis buvo stovyklos viršininkas, administratorius. Stovykla uždaryta jam 1949 m. išvykus gyventi į JAV.
Lietuvių stovykla pasižymėjo savo valiuta, leista 1946 m. Ji labiausiai paplitusi iš visų lietuvių pabėgėlių stovyklų valiutų. Stovykloje veikė krautuvėlė. Stovyklos darbuotojai užsidirbdavo stovyklos valiutos, kurią galėjo išleisti krautuvėlėje. Valiuta žlugo, kai Raudonasis kryžius nustojo tiekti amerikietiškas cigaretes. Kitos paklausios prekės buvo skutimosi muilas ir peiliukai, barzdų ir ūsų minkštintojas, plaukų smeigtukai ir šukos.[1][2]
Vienas pabėgėlis leido Šeinfeldo „Žinias“, dviejų puslapių dienraštį. Į lietuvių kalbą išversdavo tarptautines žinias, kurias išgirsdavo per radiją.[3][4] Šeinfeldo lietuviai galėjo kreiptis į vietinę Hoffmano spaustuvę tiktai gavę leidimą iš UNRRA Team 569 įstaigos. Viurzburge ir vėliau Šeinfelde veikė L.Vismanto leidykla Venta, išleidusi dešimt knygų, tarp jų Brazdžionio, Aisčio ir Katališkio knygas bei Maironio "Pavasario Balsus". Prano, Aleksandro ir Vlado Šulaičių leidykla "Sudavija" taip pat knygų išleido Šeinfelde. Lietuvių teisininkų tremtinių draugijos Šeinfeldo skyrius išleido "Baudžiamojo statuto" ištraukas.[4]
Šeinfeldo stovykloje taip pat veikė gimnazija. Konspektus daugino rašomąja mašinėle, o du vadovėlius išspausdino rotatoriumi. Gimnazijai vadovavo I. Malinauskas. Jisai 1947-1949 m. pirmininkavo lietuvių karo pabėgėlių mokslo cenzui nustatyti komisijai. [4] [5]
Lietuviai krikščionys demokratai 1946 m. spalio mėn. Šeinfelde sušaukė savo konferenciją ir sudarė centro komitetą.[6]
Šeinfeldo stovykloje jos viršininkas Stasys Birutis subūrė pirmąją Vytauto Didžiojo vardu pavadintą baltijiečių kuopą. Baltijiečių sargybos kuopos saugojo Niurnbergo teisme teisiamus nacių Vokietijos karo nusikaltėlius.[7]
Šeinfeldo stovykloje gyveno Lietuvos kariuomenės vadas Stasys Raštikis.[8] KGB agentas Simas Pečiulionis turėjo atvykti į Šeinfeldo stovyklą ir ten iki tų pačių metų 1948 m. kovo 1 d. nužudyti Raštikį, tačiau suimtas buvo Kaselio stovykloje.[9]
Karo aviacijos majoras Leonardas Peseckas buvo Šeinfeldo lietuvių sporto klubo „Kovas“ pirmininkas. Stovykloje gyveno Aviacijos leitenantas Kazys (Markevičius) Markus.[10]
Česlovas Masaitis JAV vadovavo Šeinfeldo stovykloje gyvenusių lietuvių draugijai.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ „The Numismatist, Volume 97, Issues 7-12. Lithuanian Camp Money. ps.1610“. Nuoroda tikrinta 2013 m. vasario 2 d..
- ↑ „C. Frederick Schwan, Joseph E. Boling. World War II Remembered: History in Your Hands, a Numismatic Study“. Nuoroda tikrinta 2013 m. vasario 2 d..
- ↑ „Mark Wyman. Dps: Europe's Displaced Persons, 1945-1951“. Nuoroda tikrinta 2013 m. vasario 2 d..
- ↑ 4,0 4,1 4,2 „Remigijus Misiūnas. Barakų kultūros knygos: lietuvių DP leidyba 1945-1952“. Nuoroda tikrinta 2013 m. vasario 2 d..
- ↑ „Algirdas Ažubalis, Rolanda Kazlauskaitė-Markelienė, Virginija Žilėnienė. Karinis rengimas Lietuvos mokykloje (1929-1940 m.)“ (PDF). Nuoroda tikrinta 2013 m. vasario 2 d..[neveikianti nuoroda]
- ↑ „Antano Maceinos laiškai prelatui Pranciškui Jurui“ (PDF). Nuoroda tikrinta 2013 m. vasario 2 d..
- ↑ „Petras Stankeras. Niurnbergo karo nusikaltimų tribunolas – didžiausias juridinis farsas istorijoje“. Nuoroda tikrinta 2013 m. vasario 2 d..
- ↑ „Kazimieras Dobkevičius. Pagarba Lietuvos karvedžiui“. Nuoroda tikrinta 2013 m. vasario 2 d..
- ↑ „Kazimieras Dobkevičius. Lietuvos karininkai priverstinėje emigracijoje Vokietijoje“. Nuoroda tikrinta 2013 m. vasario 2 d..
- ↑ „Kazys (Markevičius) Markus“. Nuoroda tikrinta 2013 m. vasario 2 d..