Šarkuva arba Lesnojus (vok. Sarkau, nuo 1946 m. rus. Лесной) – gyvenvietė Rusijoje, Kaliningrado srities vakarinėje dalyje, Zelenogradsko rajone, Kuršių nerijoje, nuo 2005 m. Kuršių Nerijos kaimo gyvenvietės kaimas 10 km į šiaurės rytus nuo Zelenogradsko.[1][2]

Šarkuva
Lesnojus

vok. Sarkau
rus. Лесной
Miestelio centras
Šarkuva Lesnojus
Šarkuva
Lesnojus
55°00′46″š. pl. 20°36′58″r. ilg. / 55.0127684°š. pl. 20.6160164°r. ilg. / 55.0127684; 20.6160164 (Šarkuva)
Laiko juosta: (UTC+2)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Sritis Kaliningrado sritis Kaliningrado sritis
Rajonas Zelenogradsko rajonas
Įkūrimo data 1372 m.
Gyventojų (2011) 425
Pašto kodas 238534
Tel. kodas +7 401 50
Tinklalapis kursh-ms.ru
Vikiteka Šarkuva
Lesnojus

Istorija redaguoti

Sembos žemės kaimo pavadinimas Zarkawe, Sarkava kuršiškos kilmės.[3] 1715 m. gyvenvietę užpustė smėlis, naujoji įsikūrė kiek į pietus. 18181871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Karaliaučiaus apygardos Žuvininkų apskrities, nuo 1939 m. kovo 27 d. Sembos apskrities kaimas.[4] 1946 m. balandžio 7 d. – rugsėjo 6 d. Kranco rajono, vėliau Zelenogradsko rajono kaimas, 1947 m. – 2005 m. Rybačio apylinkės kaimas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18181939 m. Žuvininkų apskritis Karaliaučiaus apygarda
19391945 m. Sembos apskritis Karaliaučiaus apygarda
1945–1946 m. Rytų Prūsija TSRS
1946–1946 m. Kranco rajonas TSRS
19472008 m. Rybačio apylinkė
Zelenogradsko rajonas
Kaliningrado sritis
nuo 2008 m. Kuršių Nerijos kaimo gyvenvietė
Zelenogradsko municipalinis rajonas
Kaliningrado sritis


Nerijoje veikia Kuršių nerijos nacionalinis parkas. Netoli į pietus nuo kaimo yra siauriausia Kuršių nerijos vieta.

Gyventojai redaguoti

 
 
Demografinė raida tarp 1910 m. ir 2011 m.
1910 m.[5] 1933 m. 1939 m.[6] 2002 m. 2011 m.sur.
511 645 705 410 425


Literatūra redaguoti

  • Grasilda Blažiene: Hydronymia Europaea, Sonderband II, Die baltischen Ortsnamen. Wolfgang Schmid Hrsg., Steiner Verlag Stuttgart 2000.
  • G. Gerullis: Die altpreußischen Ortsnamen. Berlin, Leipzig 1922.
  • Губин А.Б. Топонимика Калининграда. Реки и водоемы // Калининградские архивы. – Калининград, 2007. – Вып. 7. – С. 197–228.
  • Населенные пункты Калининградской области: краткий спр. / Ред. В.П. Ассоров, В.В. Гаврилова, Н.Е. Макаренко, Э.М. Медведева, Н.Н. Семушина. – Калининград: Калинингр. кн. изд-во, 1976.
  • Населенные пункты Калининградской области и их прежние названия = Ortsnamenverzeichnis Gebiet Kaliningrad (nordliches Ostpreussen) / Сост. Е. Вебер. – Калининград: Нахтигаль, 1993.

Išnašos redaguoti

Nuorodos redaguoti