Vikipedija

Šarūnas Nakas

   Šį biografinį straipsnį reikėtų sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, prašome sutvarkyti šį straipsnį. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.
Priežastys, dėl kurių straipsnis laikomas nesutvarkytu, aiškinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai.
   Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.
Šarūnas Nakas
Gimė 1962 m. rugpjūčio 2 d. (61 metai)
Kaunas
Tautybė lietuvis
Veikla kompozitorius, eseistas, multimedijų menininkas, filmų, radijo programų autorius, parodų kuratorius
Alma mater Lietuvos muzikos ir teatro akademija
Žymūs apdovanojimai

Šarūnas Nakas (1962 m. rugpjūčio 2 d. Kaune) – Lietuvos kompozitorius, eseistas, multimedijų menininkas, filmų, radijo programų autorius, parodų kuratorius. Lietuvos nacionalinės premijos laureatas (2007 m.)

Biografija redaguoti

Šarūnas Nakas – inžinieriaus Algimanto Jono Nako sūnus. Brolis – politikas, aktorius Audrius Nakas.

Baigė M. K. Čiurlionio meno mokyklą (1980) ir prof. Juliaus Juzeliūno kompozicijos klasę Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (1986, tuo pat metu privačiai konsultavosi ir pas Osvaldą Balakauską), stažavo kompozitorių kursuose Lenkijoje (1989–1991 m.) ir IRCAM vasaros akademijoje Paryžiuje (1998 m.). Kaip kompozitorius rezidavo Švedijoje (2003, 2006), Prancūzijoje (2010, 2014 m.) ir Austrijoje (2016 m.).

Šarūnas Nakas įkūrė, vadovavo ir dirigavo Vilniaus naujosios muzikos ansambliui, ilgiausiai gyvavusiam šiuolaikinės muzikos kolektyvui Lietuvoje (1982–2000). Ansamblio veikloje dalyvavo kompozitoriai, muzikologai, instrumentalistai, vokalistai, dirigentai, aktoriai, režisieriai.

Šarūnas Nakas buvo šiuolaikinės muzikos festivalių „Gaida“ (1996 m.) ir „Musica Ficta“ (1997 m.) programų sudarytojas ir direktorius.[1]

Veikla žiniasklaidoje redaguoti

Dirbo savaitraščio „Literatūra ir menas“ (1990 m.) ir žurnalo „Kultūros barai“ muzikos skyriaus redaktoriumi (2000–2007 m.), paskelbė virš 50 straipsnių Lietuvoje ir užsienyje, skaitė paskaitas Latvijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Ukrainoje, Estijoje, Kanadoje.

Kompozitorius rengia radijo laidas apie šiuolaikinę ir lietuvišką muziką: „Modus“ (pokalbiai apie naująją muziką, drauge su Mindaugu Urbaičiu, 2002–2009 m., vėl nuo 2015 m.), „Garsai ir blyksniai“ (30-ties dalių lietuvių muzikos istorija, 2004–2005 m.), „Muzikos muziejus“ (lietuvių muzikos istorijos momentai, 2005–2007 m.), „Čiurlionio metai“ (24 laidų ciklas apie Čiurlionį, jo amžininkus ir autoritetus, 2011 m.), „Skersvėjai“ (12 laidų ciklas apie lietuvių muziką, politiką ir kasdienybę tarpukario ir Šaltojo karo metais, 2012–2013 m.), „Bacevičiaus laikai“ (10 laidų ciklas apie kompozitorių ir pianistą Vytautą Bacevičių, 2013 m.), „Naujieji skersvėjai“ (10 laidų ciklas apie lietuvių muziką po 1990-ųjų, 2014 m.), „Karai ir pokariai" (10 laidų ciklas apie istoriją, muziką ir jos kūrėjus, 2015–2016 m.), „Juzeliūno pasaulis" (12 laidų ciklas apie kompozitorių Julių Juzeliūną ir jo laikus, 2016–2017 m.), „Didžiosios iliuzijos" (20 laidų ciklas apie Lietuvą tarp 1944 ir 1993 metų, 2017–2018 m.), „Garso indeksas" (16 laidų eseistikos ciklas, 2018–2019 m.), „Balsio trajektorijos" (16 laidų eseistikos ciklas, 2019 m.), „Tretieji skersvėjai" (5 lietuvių kompozitorės, 2020 m.).

Nuo 2011 m. vadovauja internetiniam naujosios muzikos žurnalui „modus-radio.com“.

Kūryba redaguoti

Šarūnas Nakas rašo orkestrinę, kamerinę, elektroninę, akusmatinę, spektaklių ir filmų muziką. Jo kūrybai daro įtaką neklasikinės muzikos idėjos, technologinės naujovės, astronomijos, antropologijos, istorijos ir politikos sužadinti įspūdžiai: „Mano kūrinius tam tikru požiūriu galima lyginti su makrosistemomis, kaip ežerai, vandenynai, upės, ūkai, spiečiai, arba tiesiog milžiniški Šiaurės peizažai: čia nėra prasmės šnekėti apie pavienį garsą, motyvą ar epizodą, o bet kokie kitimai yra lėti ir vos pastebimi“.

Šarūno Nako muziką užsakė festivaliai ir kolektyvai Lietuvoje, Šveicarijoje, Čekijoje, Švedijoje ir Kanadoje, atliko Lietuvos, Austrijos, Švedijos, Didžiosios Britanijos, Kanados, JAV, Čekijos orkestrai ir ansambliai („Windkraft Tirol“, „die reihe“, „KammarensembleN“, „pianocircus“, „Icebreaker“, „Bonk“, „Agon Orchestra“). Kūriniai taip pat skambėjo Vokietijoje, Italijoje, Lenkijoje, Olandijoje, Belgijoje, Kroatijoje, Latvijoje, Azerbaidžane, Indonezijoje, Irane, Kosta Rikoje.

Kita veikla redaguoti

Buvo tarptautinės dailės parodos „Spalvų ir garsų dialogai. M. K. Čiurlionio ir amžininkų kūryba“ muzikos dalies kuratorius Nacionalinėje dailės galerijoje (2009). Konsultavo 3-ąją Lietuvos šiuolaikinės dailės kvadrienalę Q14. Inicijavo ir realizavo hibridinę meninio ir mokslinio tyrimo parodą „Juzeliūno kabinetas: modernėjantis lietuviškumas" Nacionalinėje dailės galerijoje (2016–2017 m.).

2008 m. pradėjo ilgametį projektą „100 istorijų: Nacionalinių muzikos legendų muziejus“ – multimedijos instaliacijų ir trumpų eksperimentinių begarsių vaidybinių filmų apie lietuvių kompozitorius seriją. Joje panaudota dokumentinė medžiaga, nuotraukos, fragmentai iš kino ir garso archyvų, apimantys bemaž visą nacionalinės muzikos šimtmetį. Ciklas turi dokumentinio kino bruožų. Nakas yra šių filmų idėjos autorius, scenaristas, režisierius, operatorius, montuotojas ir kompozitorius.

Šarūnas Nakas parašė ir išleido knygą „Šiuolaikinė muzika“ (2001, 2002, 2006 m.) – pirmąjį lietuvišką vadovėlį mokykloms apie XX a. klasikinės ir pramoginės muzikos istoriją ir ryškiausius kūrėjus.

2000–2003 m. gyvavo „Šarūno Nako grupė“, apjungusi įvairių sričių menininkus iš Lietuvos ir Ukrainos ir atlikusi Nako multimedijinius performansus „Prie Dangaus vartų“, „Krentantys portretai, sudaužytos širdys, amžinosios aukos“, „Sanguis yra kraujas“ ir „Aš buvau nušautas“.

Nuo 2005 m. Nakas kuria videofilmus, nuo 2006 m. – erdvines videoinstaliacijas su savo muzika, rengia parodas.

2012 m. įkūrė eksperimentinį kolektyvą „Šarūno Nako multimedijos kvintetas“ savo kompozicijai „Ziqquratu-3“ gyvai atlikti.

Apdovanojimai redaguoti

  • Premija Lietuvos kompozitorių sąjungos konkurse už kompoziciją „Chronon" (1996).
  • LTV laidos „Ženklai“ apdovanojimą už geriausią metų festivalį „Musica ficta“ (1997).
  • Premija Lietuvos kompozitorių sąjungos konkurse už kompoziciją „Vilne" 1998).
  • Metų kūrinio premija už kompoziciją „Aporija“ (2002).
  • „Mūzų malūno“ premiją už muzikinio gyvenimo inovacijas (2002).
  • LR kultūros ministerijos premiją už aktualiausius publicistikos kūrinius (2003 m.).
  • Lietuvos kompozitorių sąjungos premija už lietuvių muzikos propagavimą (radijo laidų ciklas „Garsai ir blyksniai“, 2005 m.).
  • Už savitą, Lietuvos muzikos raidą veikiančią kūrybą apdovanotas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija (2007 m.).
  • Už visuomeniškai reikšmingą publicistiką apdovanotas G. Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu „Tarnaukite Lietuvai“ (2012 m.).
  • Už radijo eseistikos laidų ciklą „Skersvėjai“ apdovanotas „Pragiedrulių“ premija (2013 m.).
  • Už radijo laidų ciklus „Čiurlionio metai“ ir „Bacevičiaus laikai“ apdovanotas M.K. Čiurlionio premija (2014 m.).
  • Už radijo laidų ciklą „Modus" drauge su Mindaugu Urbaičiu kaip geriausią LRT radijo laidą apdovanotas „Auksine bite" (2016 m.).
  • Metų kūrinio premija už kompoziciją „Paveikta moteris" (2018).
  • Metų kūrinio premija už kompoziciją „Moters žvilgsnis“ (2023).
  • Už radijo laidų ciklą „Modus" drauge su Mindaugu Urbaičiu apdovanotas Vytauto Landsbergio premija (2023 m.).

Kūriniai redaguoti

Orkestriniai kūriniai redaguoti

  • Simfonija, dideliam orkestrui (1986 m.)
  • Nuoga, dideliam orkestrui (2004 m.)
  • Karūna, pučiamųjų orkestrui ir perkusijai (2005 m.)
  • Sapnų Venecija, ugninis meilės uraganas, 7 dalių pastišas smuikui, sopranui, baritonui, dviem aktoriams ir kameriniam orkestrui, tekstas: Francesco Petrarca, Giovanni Boccaccio, Charles Baudelaire, Marquis de Sade, Šarūnas Nakas (2006 m.)
  • Rezistencija, dideliam orkestrui (2009 m.)
  • Geismo mašina, violončelei ir 17 styginių (2015 m.)
  • Paveikta moteris, seansas kanklių rinkiniui ir pučiamųjų grupėms (2017 m.)
  • Moters žvilgsnis, seansas dviem orkestrams (2022 m.)

Kameriniai kūriniai redaguoti

  • Ričerkarai, septyniems instrumentams (1985 m.)
  • Motetas, penkiems balsams, tekstas: William Shakespeare (1985 m.)
  • Arcanum, altui ir vargonams arba smuikui ir fortepijonui (1987 m.)
  • Sarmatija, vargonams (1990 m.)
  • Ir ta ramybė, sopranui, dainuojantiems altistui, trombonistui ir pianistui, tekstas: Vytautas Bložė (1991 m.)
  • Fluctus semigallorum, aktorei, sopranui, bosui, altui ir trombonui (1991 m.)
  • Koplytstulpis, trombonui (1994 m.)
  • Kenotafas, ansambliui (1995 m.), arba fortepijoniniam trio (2006 m.), arba dviem sintezatoriams (2021 m.)
  • Kripta, kontrabosui ir mušamiesiems (1996 m.)
  • Chronon, klarnetui, trimitui, violončelei, kontrabosui, fortepijonui ir mušamiesiems (1997 m.)
  • Merz-machine, šešiems klavišiniams (1997 m.)
  • Ziqquratu, fleitai, klarnetui, smuikui, violončelei, fortepijonui ir mušamiesiems (1998 m.)
  • Vilne, tenorui, keturioms valtornoms, dviem fortepijonams ir perkusijai, tekstas: Moshe Kulbak (1998 m.)
  • Kaukis ir spruk, kameriniam ansambliui (1999 m.)
  • Aporija, trims instrumentinėms grupėms (2001 m.)
  • Gralio taurė, klarnetui ir dviem perkusininkams (2001 m.)
  • Drang nach Westen. Naujasis pamokslas barbarams, dideliam ansambliui (2003 m.)
  • Žvilgsnis, apakintas Šiaurės, kameriniam ansambliui (2004 m.)
  • Relikvijorius, elektrinėms kanklėms, obojui ir mecosopranui, tekstas: Johannes Bobrowski, vertė Bronys Savukynas (2008 m.)
  • Ugnies ikona, ansambliui arba fortepijonui arba smuikui ir fortepijonui (2008 m.)
  • Ketmanas, fortepijonui (2012 m.)
  • Tuba mirum, tūbai ir 10 varinių (2012 m.)
  • Taikinys, 7 violončelėms (2017 m.)
  • Himnas, fortepijonui, klavesinui ir vargonams (2017 m.)
  • Merz-Machine-Postlude, bet kokiam klavišinių skaičiui (2017 m.)
  • Karalių aplankymas, vargonams (2022 m.)
  • Tyla ir veidrodis, kanelei ir kanklėms (2022 m.)
  • itin paprastai, birbynei ir kanklėms (2023 m.)

Elektroakustiniai kūriniai redaguoti

  • Merz-machine, virtualiam orkestrui (1985 m.)
  • Vox-machine, virtualiam chorui (1985 m.)
  • Vėjai, paukščiai, upės, elektronikai (1998 m.)
  • Ziqquratu-2, perkusininkui, ansambliui ir elektronikai (1999 m.)
  • Ziqquratu-3, performeriui, multiperkusininkui, gyvai ir programuotai elektronikai bei videoprojekcijoms (2012 m.)
  • Apolono beprotybė, fortepijonui, kanklėms, įrašytam balsui ir transliacijos objektams (2015 m.)
  • Mistinis langas, fortepijonui ir transliacijos objektams (2015 m.)
  • Vilne, balsams, fortepijonui, perkusijai ir elektronikai, tekstas: Moshe Kulbak (2017 m.)
  • Šifras, fortepijonui, perkusijai, konkretiesiems garsams ir radijo triukšmams (2017 m.)
  • Kosminės vibracijos, fortepijonui, sintezatoriui, perkusijai, elektrinei gitarai, kontrabosiniam klarnetui ir elektronikai (2018 m.)
  • How It Is, balsui ir elektronikai (2021 m.)

Performansai redaguoti

  • Atklydimai, balsams, instrumentams ir elektronikai, tekstas: Almis Grybauskas (1985 m.)
  • Prie Dangaus vartų, realiems garsams ir perkusistams (2000 m.)
  • Krentantys portretai, sudaužytos širdys, amžinosios aukos, aktorei, sopranui, perkusijai ir elektronikai, tekstas: ap. Paulius, Šarūnas Nakas (2002 m.)
  • Sanguis yra kraujas, dviem performistams ir įrašams, tekstas: George W. Bush (2003 m.)
  • Aš buvau nušautas, sopranui, bosui, dviem aktoriams, vaikų popgrupei ir elektronikai, tekstas: Rolandas Rastauskas, Šarūnas Nakas (2003 m.)
  • Paveikta moteris, performansas grojančiai moteriai ir vyrui (2019) m.

Instaliacijos redaguoti

  • Tapyba danguje, videofilmas ir fotoparoda (2005 m.)
  • Aporija, instaliacija kameriniam ansambliui ir 3 videoprojekcijoms (2006 m.)
  • Evangelija pagal kalvį Ignotą, instaliacija simfoniniam orkestrui ir 7 videoprojekcijoms (2007 m.)
  • 100 istorijų: Nacionalinis muzikos legendų muziejus, instaliacija su trumpų vaidybinių filmų serija (nuo 2008 m.)
  • Čiurlionis kompozitorius: Garsovaizdžiai, edukacinė instaliacija (2009 m.)
  • Juzeliūno kabinetas: Modernėjantis lietuviškumas, hibridinė meninio ir mokslinio tyrimo paroda (2016–2017 m.)
  • Paveikta moteris, objektų, muzikos instrumentų ir videoprojekcijos instaliacija performansui (2019 m.)

Diskografija redaguoti

Nako kūriniai taip pat įrašyti į CD rinkinius Didžiojoje Britanijoje (2001 m.), Švedijoje (2005 m.) ir Lietuvoje (1997, 2002, 2003, 2010, 2011, 2013, 2014, 2019, 2022 m.). Portretinis DVD „Kompozitorius Šarūnas Nakas" išleistas Lietuvoje (2008 m.).

Šaltiniai redaguoti

  1. ↑ Šarūnas Nakas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009

Nuorodos redaguoti

Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Šarūnas_Nakas&oldid=7126543"