Šansi (kin. 山西省, pinyin: Shānxī Shěng) – provincija šiaurės Kinijoje. Plotas – 156,7 tūkst. km². Sostinė – Tajuanas.

Šansi
山西省
Valstybė Kinijos vėliava Kinija
Administracinis centras Tajuanas
Prefektūros 11
Gubernatorius Yu Youjun
KKP komiteto sekretorius Zhang Baoshun
Gyventojų (2020) 34 915 616[1]
Plotas 156 713 km²
Tankumas (2020) 223 žm./km²
ISO 3166-2 CN-14
Tinklalapis www.shanxigov.cn/
Vikiteka ŠansiVikiteka

Administracinis suskirstymas redaguoti

Šansi suskirstyta į 11 prefektūrų lygmens administracinių vienetų (prefektūrų lygmens miestų):

  • Tajuanas (太原市 Tàiyuán Shì)
  • Datongas (大同市 Dàtóng Shì)
  • Jangčiuanas (阳泉市 Yángquán Shì)
  • Čangdži (长治市 Chángzhì Shì)
  • Dzinčengas (晋城市 Jìnchéng Shì)
  • Šuodžou (朔州市 Shuòzhōu Shì)
  • Dzindžongas (晋中市 Jìnzhōng Shì)
  • Junčengas (运城市 Yùnchéng Shì)
  • Sindžou (忻州市 Xīnzhōu Shì)
  • Linfenas (临汾市 Línfén Shì)
  • Liuliangas (吕梁市 Lǚliáng Shì)

Šie savo ruožtu dalijami į 119 apskričių lygmens vienetus (23 rajonus, 11 apskričių lygmens miestų, 85 apskritis). Pastarieji dalijami į 1388 savivaldybių lygmens vienetus (561 miestą, 634 savivaldybes ir 193 porajonius).

Geografija redaguoti

Šansi rytiniame ir vakariniame pakraščiuose išsidėstę Taihangšano ir Lüliang kalnynai, centre – slėniai, per kuriuos teka Fen upė. Aukščiausia viršukalnė – Utai (Wutai) kalnas šiaurės rytuose (3058 m).

Šiaurinė siena su Vidine Mongolija daugiausia eina palei Didžiąją kinų sieną. Vakarinė siena su Šensi eina palei Geltonąją upę.

Didžiausias natūralus ežeras – Sieči (Xiechi). Ežeras druskingas.

Šansi būdingas kontinentinis musoninis klimatas, gana sausa. Vidutinė temperatūra sausį žemiau nulio, vidutinė liepos temperatūra apie 21–26 °C. Per metus iškrinta apie 350–700 mm kritulių (60 % jų – tarp birželio ir rugpjūčio).

Didžiausi miestai: Taijuanas, Datongas, Čangdži (Changzhi) ir Jangčiuanas (Yangquan).

Kultūra redaguoti

 
Skulptūra Šuanglin Si vienuolyne

Dauguma Šansi gyventojų kalba Dzin (Jin; šnekamosios kinų kalbos atmaina) dialektais. Tačiau pietvakarinių regionų dialektai priskiriami džongjuan (zhongyuan) mandarinų atšakai.

Šansi virtuvėje naudojama daug acto. Įžymus Šansi makaronai. Iš Taijuano kilęs patiekalas Taiyuan Tounao (太原头脑; „Taijuano galva“): avienos sriuba su lotoso šaknimis ir kitais ingredientais. Manoma, kad ši sriuba turi gydomųjų savybių.

Šansi opera – kinų operos atmaina, Čing dinastijos pabaigoje išpopuliarinta Šansi pirklių. Taip pat vadinama Džonglu Bangdzi – Zhonglu Bangzi (中路梆子).

Nuo Song iki Čing laikų garsėjo Šansi pirkliai.

Lankytinos vietos redaguoti

 
Senoji Pingjao siena
  • Pingjao miestas, įtrauktas į Pasaulio kultūros paveldo sąrašą. Buvęs stambus komercinis centras. Čia išlikę daug tradicinės šiaurės kinų kultūros, architektūros, kokia ji buvo Ming ir Čing laikais.
  • Jungango (Yungang) grotos: 252 urvai, kuriuose yra 5-6 amžiaus budistinių skulptūrų ir reljefų.
  • Utajaus (Wutai) kalnas. Tikima, kad ten gyveno bodhisatva Mandžušris. Budistų piligrimystės vieta. Yra daug šventyklų.
  • Hengšano (Hengshan) kalnas. Vienas iš „penkių didžiųjų“ Kinijos kalnų. Svarbus daoistams.
  • Ingsiano (Yingxian) pagoda, pastatyta 1056. Aštuonkampė, devynių aukštų (penki matomi iš išorės), 67 m aukščio – aukščiausia medinė pagoda pasaulyje.
  • Hukou krioklys (Geltonojoje Upėje). 50 m aukščio (antras pagal aukštį Kinijoje).
  • Dadžajaus (Dazhai) miestelis, per Kultūrinę revoliuciją rodytas kaip proletariato sunkaus gyvenimo pavyzdys.

Nuorodos redaguoti

  1. CHINA: Provinces, citypopulation.de
Kinijos Liaudies Respublikos administracinės teritorijos  

Provincijos: Anhujus | Činghajus | Dziangsi | Dziangsu | Dzilinas | Džedziangas | Fudzianas | Gansu | Guangdongas | Guidžou | Hainanas | Hebėjus | Heilongdziangas | Henanas | Hubėjus | Hunanas | Junanas | Liaoningas | Sičuanas | Šandongas | Šaansi | Šansi |

Autonominiai regionai: Guangsi | Ningsia | Tibetas | Sindziangas | Vidinė Mongolija

Išskirtieji miestai: Pekinas | Čongčingas | Šanchajus | Tiandzinas

SAR: Honkongas | Makao