Šalčininkų Stanislavo Moniuškos menų mokykla

54°18′43″š. pl. 25°23′36″r. ilg. / 54.311992°š. pl. 25.39347°r. ilg. / 54.311992; 25.39347

Šalčininkų Stanislavo Moniuškos menų mokykla
Šalčininkų Stanislavo Moniuškos menų mokykla herbas
Šalčininkų Stanislavo Moniuškos menų mokykla herbas
Šalčininkų Stanislavo Moniuškos menų mokykla
Adresas Plento g. 5, Šalčininkai
Direktorius(-ė) Liudmila Bandalevič
Mokinių skaičius 280
Įkūrimo data 1974 m.
Uždarymo data
Išleista laidų
Pedagogų skaičius 30

Šalčininkų Stanislavo Moniuškos menų mokykla – neformaliojo švietimo ugdymo įstaiga Šalčininkuose, skirta vaikų gebėjimų ir kūrybiškumo ugdymui. Komplektuojama iš Šalčininkų mieste bei rajone gyvenančių vaikų, norinčių mokytis muzikos, dailės ir choreografijos. Įstaigos kodas 191417232, mokoma lietuvių kalba.[1]

Įvairių muzikos instrumentų ir dailės bei choreografijos skyriuose mokosi apie 280 mokinių, dirba 30 mokytojų. Mokykla bendradarbiauja su Lietuvos ir užsienio muzikos ir meno mokyklomis. Palaiko glaudžius ryšius su panašiomis mokyklomis Chelmžoje (Lenkija), Lydoje (Baltarusija), Budapešte (Vengrija).

Istorija redaguoti

1974 m. įkurta Šalčininkų muzikos mokykla, veiklą pradėjusi Šalčininkų vidurinės mokyklos patalpose. Tuomet įsteigti fortepijono, akordeono, teorijos skyriai, mokėsi apie 50 mokinių, dirbo 6 mokytojai, mokyklai vadovavo muzikos mokytojas ir chorvedys Vladislovas Bogdanovičius. Nuo 1977 m. mokykla persikėlė į klasicistinius Vagnerių dvaro rūmus. 1988 m. atliktas rūmų remontas, įrengta geros akustikos barokinė salė, kurioje nuolat koncertuoja ne tik mokyklos mokiniai, bet ir žinomi atlikėjai iš Lietuvos ir užsienio.

1986 m. įkurti dailės ir choreografijos skyriai. Įstaiga pakeitė pavadinimą - ji tapo Šalčininkų meno mokykla. 2000 m. mokyklai suteiktas kompozitoriaus Stanislavo Moniuškos vardas. Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr.476 mokykla pavadinta Šalčininkų Stanislavo Moniuškos menų mokykla. 2004 m. mokykloje pradėjo veikti pučiamųjų instrumentų orkestras.[2]

Direktoriai redaguoti

Šaltiniai redaguoti

Nuorodos redaguoti