Šėtonas (hebr.שָׂטָן‏‎ = śāṭān 'priešininkas, kaltintojas', sen. gr. σατανα, arab. شيطان‎ = šaiṭān) – piktoji dvasia abraominėse religijose. Tai bloga, aukščiausioji asmeninė, dvasinė būtybė,[1] tikrinanti žmonių tikėjimą. Prasižengęs angelas. Su Šėtonu dažnai siejamas Liuciferis,[2] Belzebubas,[3] Velnias bei Iblis.

Šėtonas. G. Dorė paveikslas, 1866 m.

Šėtonas Biblijoje redaguoti

Šėtonas Senajame Testamente redaguoti

Senajame Testamente žodis „Šėtonas“ aptinkamas apie 30 kartų. Senajame Testamente šiuo vardu neretai vadinami žmonės, o jo reikšmė yra „gundytojas“ (1 Met 21, 1), „nuodėmės, mirties nešėjas“ (Išm 2, 24), „Dievo ir išganymo priešininkas, žmonių kaltintojas“ (Job 1, 6–2, 10).[1] Šiais atvejais žodis neturi nieko bendra su antgamiška būtybe, o išimtis būtų Kronikų knygos.[4] Zacharijo knygoje Šėtonas yra vaizduojamas kaip angelas.[5]

Šėtonas Naujajame Testamente redaguoti

Naujajame Testamente susiformavo naujas Šėtono įvaizdis. Jis yra vaizduojamas kaip turintis valią ir protą pagrindinis Dievo ir žmonių priešas.[1] Naujajame Testamente šėtonas yra tamsos karalystės valdovas, jo karalystė yra apėmusi visą pasaulį. Vadinamas Belzebubu, Liuciferiu bei senąja gyvate (Apr 12, 9), šio pasaulio kunigaikščiu (Jn 12, 31), dabarties amžiaus dievu (2 Kor 4, 4), melagiu ir žmogžudžiu (Jn 8,44), išganymo priešu (1 Jn 3, 8).[1]

Šaltiniai redaguoti

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 „Šėtonas“. www.vle.lt. Nuoroda tikrinta 2023-08-24.
  2. Trousdale, Chris (2021-02-05). „Who is Lucifer?“. Covenant Baptist Church (amerikiečių anglų). Nuoroda tikrinta 2023-08-24.
  3. van der Toorn, Karel; Becking, Bob; Willem, Pieter (1999), Dictionary of Deities and Demons in the Bible, Grand Rapids, Michigan: William B. Eerdman’s Publishing Company, ISBN 0-8028-2491-9
  4. Kronikų knygos, 21:1: „Šėtonas pakilo prieš Izraelį ir pakurstė Dovydą suskaičiuoti Izraelio žmones.“
  5. Zch 3:1: Tuomet jis parodė man vyriausiąjį kunigą Jozuę, stovintį priešais VIEŠPATIES angelą, ir Šėtoną, atsistojusį dešinėje jo apkaltinti.“