Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Įdagas (angl. brand; rus. тавро) - specialių įkaitintu įnagiu gyvulio odoje išdeginta žymė, rodanti gyvulių (galvijų, arklių) priklausomybę.

Kumeliuko žymėjimas įdagu
Įdaginis žymeklis
Kaubojai įdagu žymi veršelį (Pietų Dakota, JAV, 1888 m.
Įdagas, kuriuo žymėdavo anglų-arabų kilmės arklius

Įdagai buvo svarbūs, kai gyvulius ganydavo palaidus stepėse, prerijose ir pan. Ėmus ganyti aptvaruose, įdagai pasidarė mažiau svarbūs, bet buvo priemonė apsisaugoti nuo vagysčių arba padėdavo atpažinti pabėgusius galvijus.

Įdagai ir heraldika redaguoti

Paprastai įdagais gyvulius žymėdavo klajoklių tautos, dideles gyvulių bandas laikantys dvarininkai ir pan. Nuo seno įdagas būdavo tam tikros genties, giminės ar šeimos nuosavybė ir būdavo paveldimas iš kartos į kartą. Tokiais pačiai ženklais imta žymėti ir kitokį turtą. Spėjama, kad taip įdagų ženklai tapo tam tikros giminės ženklu, kuriuo žymėdavo ne tik gyvulius, bet ir kitą turtą (pakinktus, vežimus), net ir savo žemių ribas (pvz., iškaldavo ant akmenų ties žemių riba). Manoma, kad taip įdagų ženklai pasidarė giminių simboliai ir papuolė į kai kuriuos Rusijos, Lietuvos ir Lenkijos herbus. Šioms herbų figūroms būdinga specifinė išvaizda (sudaryti iš linijų, kurios deginant gyvulio odoje turi būti gerai atpažįstamos), kurią bandyta „iššifruoti“ naudojant strėles, pasagas, kryžius ir kt. pan. elementus.
Spėjama įdagų kilmė priskiriama Gediminaičių stulpams, Ukrainos herbo trišakiui. Tokios kilmės herbų (lenkiškų bajorų klanų) pavyzdžiai parodyti straipsnio apačioje esančioje galerijoje (po herbu užrašytas klano pavadinimas originalo (lenkų) kalba).

Įdagai ir prekyženkliai redaguoti

Europoje įdagus arkliams žymėti naudojo žirgynai. Įdagas buvo naudojamas ir kaip gyvulių kokybės ženklas: pvz., žirgai su gero žirgyno žyme buvo labiau vertinami nei žirgai su nežinomo žirgyno žyme. Taip įdagas tapo ne tik nuosavybės, bet ir kokybės ženklu. Iš to atsirado prekyženklio (prekės ženklo) sąvoka, kur prekyženklis – žymė, žyminti kokybišką prekę. Prekyženklių kilmė dvejopa – gyvulių įdagai ir žymės, kuriais ginklakaliai žymėjo ginklus.

Šalčio įdagai redaguoti

Dabar imta daryti įdagus naudojant ne įkaitintą, o labai atšaldytą žymeklį (tam naudojamas sausas ledas arba skystas azotas). Labai atšaldytas žymeklis kitaip pažeidžia odą - taip paveiktoje arklių odoje nustoja gamintis melaninas, todėl lieka balta žymė. Žaizda nuo nušalimo būna mažesnė, negu nuo įdeginimo, gyvulys greičiau pasveiksta, o tamsių gyvulių kailyje tokia žymė geriau matyti. Šis žymėjimo būdas plačiai taikomas arkliams žymėti. Tuo tarpu kiaulėms žymėti jis neefektyvus, nes kiaulių oda storesnė ir pigmentus gaminančios ląstelės lieka mažai pažeistos.

Žymėjimas šalčio įdagais yra lėtesnis, brangesnis, sunkiau garantuoti įžiūrimą įdagą.

Žmonių įdagai redaguoti

Įdagais žymėdavo ir žmones:

  • nusikaltėlius - tokio įdago uždėjimas buvo bausmės dalis.
  • vergus - toks žymėjimas buvo analogiškas gyvulių žymėjimui.

Dabar įdagus kartais irgi daro kaip priklausomybės tam tikrai grupei simbolius.