Čiunja (isp. chuño, chuco; rus. чуньо; iš keč. ch’uñu 'šaldyta bulvė') – šaldytų ir džiovintų bulvių stiebagumbių produktas, tradicinis P. Amerikoje. Čiunją gamindavo kečujai ir aimarai.

Juodoji čiunja
Baltoji čiunja

Anduose apsigyvenę žmonės aptiko gumbinių augalų, kurie tiko maistui. Tai bulvės (Solanum), gumbinis kiškiakopūstis (Oxalis tuberosa), gumbinė nasturtė (Tropaeolum tuberosum) ir gumbinis uliukas (Ullucus tuberosus).

Laukinių bulvių ir kai kurių kitų gumbinių rūšių gumbai neretai turėjo kartų skonį, be to, nelabai ilgai išsilaikydavo. Pastebėjus, kad sušalę ir saulėje atitirpę gumbai praranda kartumą, šios dvi problemos buvo išspręstos sukūrus čiunjos gamybos technologiją. Andų indėnai sakydavo „Džiovinta mėsa be čiunjos kaip gyvenimas be meilės“. Čiunją ėmė daryti dar prieš inkų imperijos atsiradimą, tai sužinota iš archeologinių kasinėjimų Peru ir Bolivijoje.

Čiunja buvo maisto atsarga žiemą ir badmečiu. Populiari (žinoma dabartinių Bolivijos, Peru, Argentinos, Čilės teritorijose) prekė mainams su žemesnių kraštų gyventojais. Čiunją keisdavo į pupeles, kukurūzus ir pan. Senoviniuose indėnų kapuose dažnai randama indų su čiunja.

Juodoji čiunja redaguoti

Čiunjai paprastai atrinkdavo smulkius gumbus ir paskleisdavo atviroje vietoje, kur per naktį jie sušaldavo, o dieną atšildavo saulėje. Kad greičiau pasišalintų vanduo iš atitirpusių gumbų, juos maigydavo (dažniausiai atsargiai patrypdavo). Išsisunkęs vanduo vėjyje greitai išgaruodavo, gumbų odelė ir kamštiniai sluoksneliai nusinerdavo. Šaldymas ir džiovinimas paprastai trukdavo apie 5 dienas. Po to vėl perplaudavo gumbus vandeniu ir išdžiovindavo.

Baltoji čiunja (tunta) redaguoti

Gamindami baltają čiunją džiovintus gumbus apdorodavo vandeniu. Peru gumbus nešdavo prie upių, kur juos užmerkdavo užutėkiuose. Bolivijoje džiovintus gumbus laikydavo ant šiaudų ir nuolat šlakstydavo vandeniu. Po to dar kartą džiovindavo vėjyje. Baltoji čiunja išlaiko gumbų formą ir yra labai lengva. Gautas produktas tampa maistingu ir puikiai išlaikomu krakmolo koncentratu.

Nuorodos redaguoti