Vikipedija

Čilės jūrų pajėgos

Čilės jūrų pajėgos

Jūrų pajėgų herbas
Veikimo laikas 1817–dabar
Valstybė Čilės vėliava Čilė
Pavaldus Čilės ginkluotosios pajėgos
Rūšis Karinės jūrų pajėgos
Paskirtis Stebi, kontroliuoja ir gina Čilės teritorinę jūrą.
Dydis ~25 tūkst. žmonių

68 įvairūs laivai

Šūkis Vencer o Morir ('Nukariauk ar mirk')
Sukaktuvės gegužės 21 d. – Día de las Glorias Navales (Laivyno diena)
Vadovybė
Jūrų pajėgų vadas Admirolas Edmundo González
Simbolika
Laivo priekio vėliava

Čilės jūrų pajėgos (isp. Armada de Chile 'Čilės karinis laivynas') – Čilės ginkluotųjų pajėgų dalis, apimanti laivyną ir jūrų pėstininkus. Įsteigtos 1817 m., dabar jose tarnauja apie 25 tūkst. žmonių. Dabartinis vadas – Edmundo González Robles.

Istorija redaguoti

1816 m., po Čakabukoi mūšio, generolas Bernardo O’Higgins pareiškė „Ši pergalė ir šimtas kitų bus bereikšmės, jei mes neužvaldysime jūros“.

Čilės jūrų pajėgos įsteigtos 1817 m. Buvo sukurti Pirmasis Nacionalinis laivynas, Jaunųjų mičmanų akademija (dabartinės Jūrų pajėgų akademijos pirmtakė), Jūrų pėstininkų korpusas ir Tiekimo intendantūra. O’Higinsas nusamdė britą jūrininką lordą Thomas Cochrane ir paskyrė pirmuoju Jūrų pajėgų vadu. Naujasis vadas sukomplektavo laivyno įgulas nuo karininkų ir mičmanų iki jūrininkų iš angliakalbių – britų, airių, amerikiečių. Pirmasis laivyno vadas suvaidino svarbų vaidmenį kare prieš lojalistus Peru teritorijoje. Vėliau jis užėmė Valdivijos tvirtovę, tačiau jam nepasisekė užimti Čilojės salą.

1874 m. buvo įkurta Jūrų pajėgų Hidrografinis biuras, kurios pirmasis direktorius buvo Francisco Vidal Gormaz.

Artūras Pratas (Arturo Prat) yra Čilės jūrų pajėgų didvyris, laikomas pasišventimo savo šaliai pavyzdžiu. Jis žuvo 1879 m. gegužės 21 d. Ikikės jūrų mūšyje (karas su Peru ir Bolivija), vadovaudamas abordažo partijai, įsiveržusiai į priešo šarvuotį „Huáscar“. Šio mūšio metinės tapo kasmetine nacionaline švente Día de las Glorias Navales ('Laivyno šlovės diena').

1891 m. Čilės pilietinio karo metu didelė laivyno dalis sukilo prieš tuometinį prezidentą José Manuel Balmaceda, kas buvo svarbu pašalinant jį iš valdžios.

Karai redaguoti

Čilės jūrų pajėgos kovojo šiuose karuose:

  • Čilės nepriklausomybės karas (1810–1826 m.) – prieš ispanus, vadas – Thomas Cochrane
  • Konfederacijos karas (1836–1839 m.) – prieš Peru ir Bolivijos konfederaciją
  • Činčos salų karas (1864–1866 m.) – karas prieš Ispaniją dėl Činčos salų. Sąjungininkai – Bolivija, Ekvadoras ir Peru).
  • Ramiojo vandenyno karas (1879–1883 m.) – prieš Boliviją ir Peru.
  • Čilės pilietinis karas (1891 m.)

Dabartis redaguoti

Dabar Čilės jūrų pajėgose tarnauja 25 tūkst. žmonių (5200 iš jų – jūrų pėstininkai). Laivynas turi 68 laivus (planuojama jų skaičių padidinti iki 74), 21 iš jų yra didieji koviniai laivai (bazė – Valparaisas). Laivynas turi ir 4 povandeninius laivus ir povandeninių laivų tenderį, kurių bazė yra Talcahuano.
Laivynas turi savo transportinę ir patrulinę aviaciją.

Jūrų pajėgų vadas – admirolas Edmundo Gonzalez.

Laivynas atlieka ir Čilės Ramiojo vandenyno ir Pietinių salų jungimo su žemynine Čile funkciją – užtikrina keleivių pervežimą (ypač mokslo metais ar ypatingų situacijų metu), gabena maistą ir kurą, kas svarbu šių salų gyventojams. Laivyno profesionalai civiliams gyventojams tiekia kai kurias paslaugas (pvz., sveikatos apsaugos), atlieka gelbėjimo darbus gamtinių katastrofų atveju.
Jūrų pajėgos užsiima ir šviečiamąja veikla – moko saugiai elgtis jūros pakrantėse, jūros kurortuose ir artėjant cunamiams.

Čilės jūrų pajėgos laikomos vienomis galingiausių Pietų Amerikoje. Jos bendradarbiauja su JAV ir su D. Britanijos laivynais.

Bazės redaguoti

Svarbiausios jūrų pajėgų bazės ir tiekimo depai (iš šiaurės į pietus):

Jūrų pajėgų technika redaguoti

Laivai redaguoti

Pagrindinis straipsnis – Sąrašas:Čilės jūrų pajėgų laivai.

2009 m. vasario mėnesį Čilės jūrų pajėgos turėjo 68 laivus:

Be šių laivų laivynas dar turi laivų rezerve.

Orlaiviai redaguoti

 
Čilės laivyno AS 532SC Cougar
Orlaivis Kilmė Tipas Versijos Naudojama[1] Pastabos
Bell 206 JetRanger   Jungtinės Amerikos Valstijos bendros paskirties sraigtasparnis Modelis 206B
TH-57 Sea Ranger 		4
2
CASA C-212 Aviocar   Ispanija taktinis transporto lėktuvas C-212A 3
Cessna O-2 Skymaster   Jungtinės Amerikos Valstijos ryšio lėktuvas O-2A 8
Embraer EMB-111   Brazilija jūrų patrulinis lėktuvas
transportinis 		EMB-111AN
EMB-111C 		3
1
Eurocopter Bo 105   Europos Sąjunga bendros paskirties sraigtasparnis Bo 105C 2
Eurocopter AS 532 Cougar   Europos Sąjunga laivyno sraigtasparnis AS 532SC 5 1 prarastas[2]
Eurocopter AS 365 Dauphin   Europos Sąjunga Paieškos ir gelbėjimo sraigtasparnis AS 365 8 4 anksčiau priklausė Airijos oro korpusui
CASA C-295   Ispanija Maritime patrol aircraft C-295 Persuader 3(5+)[3] 3 acquired, with
option for 5 more
Lockheed P-3 Orion   Jungtinės Amerikos Valstijos Jūrų patrulinis lėktuvas
VIP transportinis lėktuvas 		P-3ACH 4 (+ 4 atsarginiai) numatoma pakeisti į C-295
Pilatus PC-7 Turbo Trainer   Šveicarija Mokomasis lėktuvas 7 Pradžioje laivynas turėjo 10 PC-7. Nė vienas neprarastas dėl avarijos.

Čilės jūrų pajėgų laipsniai redaguoti

Pagrindinis straipsnis – Čilės jūrų pajėgų kariniai laipsniai.

Čilės jūrų pajėgų jūrininkų, kareivių ir puskarininkių laipsniai tokie pat kaip armijoje, tačiau antpečiai skiriasi.

Karininkų laipsniai atitinka klasikinę jūrų karininkų laipsnių sistemą.

Čilės jūrų pajėgų šakos redaguoti

Čilės jūrų pajėgoms be laivyno priklauso:

Galerija redaguoti

Nuorodos redaguoti

  1. ↑ „World Military Aircraft Inventory“, Aerospace Source Book 2007, Aviation Week & Space Technology, 15 January 2007.
  2. ↑ Vienas sraigtasparnis sudužo naktinių priešpovandeninės kovos treniruočių metų. Dabar likę 5.
  3. ↑ The Chilean Navy purchases EADS CASA C-295 aircraft, 18 October 2007 Archyvuota kopija 2009-01-14 iš Wayback Machine projekto.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Čilės_jūrų_pajėgos&oldid=6204795"