Čerokiai
| Čerokiai | |
|---|---|
 Čerokių vaikai tautiniais rūbais (1939 m.)
| |
| Gyventojų skaičius | 316 000[1] |
| Populiacija šalyse |  Jungtinės Valstijos (Oklahoma, Šiaurės Karolina)
|
| Kalba (-os) | anglų, čerokių |
| Vėliava | 
|
| Religijos | krikščionybė (pietų baptistai ir metodistai), tradicinis tikėjimas, kitos mažos krikščioniškos grupės |
| Giminingos etninės grupės | tuskarorai, kiti irokėzai; čikasavai, čoktavai, krikai, seminolai (Penkios civilizuotos gentys) |
 Vikiteka: |
Čerokiai |
Čerokiai (sav. ᎠᏂᏴᏫᏯ / ᏣᎳᎩ = Aniyvwiyaʔi / Tsalagi) – Šiaurės Amerikos indėnų (irokėzų) tauta, kilusi iš rytinės ir pietrytinės jos dalies bei priklausanti vienai iš Penkių civilizuotų genčių. Tai viena gausiausių JAV indėnų tautų, dabar įsikūrusi daugiausia Oklahomoje (prie Neimo upės, iki jos santakos su Arkanzasu) ir Šiaurės Karolinoje (Apalačų priekalnėse). Čerokių kalba nykstanti, išstumta iš kasdienio vartojimo anglų kalbos.
XVIII a. iš Ohajo aukštupio sričių buvo išstumti kitų irokėzų į dab. JAV pietryčius. Įsikūrė Mėlynojo kalnagūbrio pašlaitėse. Skirstėsi į 3 grupes, vartojusias skirtingas čerokių kalbos tarmes: žemutinius (išnykę; prie Savanos aukštupio), vidurinius arba rytų čerokius (prie Takasegio upės) ir kalnų arba aukštutinius čerokius (dab. Džordžijos ir rytų Tenesio kalnuoti rajonai; jų kalba tapo literatūrine). XVIII a. pr. populiacija siekė ~20 tūkst. žmonių. Vertėsi kapline-lydimine žemdirbyste (augino kukurūzus, tabaką, moliūgus), rankiojimu, medžiokle, žvejyba. Skirstėsi į matrilinijines gimines, kurios sudarė 7 fratrijas. Amžiaus pabaigoje kiekviena gyvenvietė turėjo savivaldą. Turėjo „baltuosius“ (taikos) ir „raudonuosius“ (karo) vadus. Rinkdavo aukščiausiąjį vadą, o fratrijų atstovai sudarė senolių tarybą. Tradicinis čerokių būstas buvo stačiakampio plano, iš statmenų žardžių sienų, dengtas šakomis ir žievėmis. Santuoka matrilokalinė, buvo leidžiama poligamija.
XVIII a. pab. – XIX a. pr. pasirašė nelygiavertes sutartis su JAV atstovais, todėl buvo ištremti iš savo derlingų žemių į skurdžias prerijas. Pagal Indėnų iškeldinimo aktą 1838-ųjų gegužės 26-ąją federalinė kariuomenė prievarta iškeldino tūkstančius čerokių indėnų iš jų žemių į specialiai indėnams paruoštą teritoriją rytų Oklahomoje. Daugiau nei 4000 čiabuvių žuvo „ašarų kelyje“ nuo bado ir ligų nepasiekę kelionės tikslo. Rytų čerokiai perkėlimui priešinosi ir dalinai išsilaikė senosiose žemėse. XIX a. čerokis Sekvoja sukūrė skiemeninį raštą, pradėta leisti literatūra čerokių kalba. XX a. pr. gentinė savivalda buvo panaikinta, bet apie 1970 m. grąžinta.
Čerokiai smarkiai rasiškai sumišo. Dabar verčiasi žemės ūkiu, prekyba, smulkiuoju verslu, dirba pramonės įmonėse. Oklahomos čerokiai patys turi pramonės įmonių.[2]