Ąžuolinė miegapelė

Eliomys quercinus
Ąžuolinė miegapelė (Eliomys quercinus)
Ąžuolinė miegapelė (Eliomys quercinus)
Apsaugos būklė

Beveik nykstantys (IUCN 3.1), [1]
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Potipis: Stuburiniai
( Vertebrata)
Antklasis: Amniotai
( Amniota)
Klasė: Žinduoliai
( Mammalia)
Būrys: Graužikai
( Rodentia)
Šeima: Miegapeliniai
( Gliridae)
Gentis: Ąžuolinės miegapelės
( Eliomys)
Rūšis: Ąžuolinė miegapelė
( Eliomys quercinus)
Binomas
Eliomys quercinus
Linnaeus, 1766
Ąžuolynės miegapelės paplitimo arealas
Ąžuolinės miegapelės paplitimo arealas

Ąžuolinė miegapelė (Eliomys quercinus) – graužikų (Rodentia) būrio, miegapelinių (Gliridae) šeimos graužikas.

Ąžuolinė miegapelė (Eliomys quercinus)
Ąžuolinė miegapelė (Eliomys quercinus)

Paplitimas pasaulyje redaguoti

Savaime paplitusios didelėje Europos dalyje. Jų didžiausios populiacijos gyvena jos pietvakariuose – Pirėnų pusiasalyje, Prancūzijoje, Italijoje, pietų Vokietijoje. Kitose Europos dalyse iki Uralo kalnų jų populiacijos retos, aptinkamos fragmentiškai.

Paplitimas Lietuvoje redaguoti

Žinoma tik viena radimvietė Varėnos rajono Perlojos girininkijoje, kur šios miegapelės stebėtos 1957–1959 metais. Tuomet jos buvo įsikūrusios paukščiams iškeltuose inkiluose. Dabar manoma kad Lietuvoje ši rūšis išnykusi. Nuo 1989 iki 2019 m. buvo įrašyta į Lietuvos raudonosios knygos 0(Ex) kategoriją.

Buveinė redaguoti

Gyvena lapuočių miškuose, senuose soduose, parkuose. Ypač mėgsta miškingas vietoves su uolėtu ar akmenuotu reljefu. Gūžtos būna drevėse, uoksuose, paukščių inkiluose, kartais įsikuria kitų žvėriukų urvuose.

Apibūdinimas redaguoti

Kūnas 115–160 mm ilgio, svoris 60–140 g. Snukutis smailėjantis, akys ir ausys gana didelės. Galvos šonuose juodų plaukų ruoželis tęsiasi nuo ūsų, aplink akis, skruostu palei apatinį ausies kraštą ir išplatėjęs užsibaigia iškart už ausų. Kūno viršus pilkšvai rudas, apačia balsva ar balta. Uodega ilga 9–14 cm, jos gale ilgų plaukų kuokštas, kurio viršutinėje pusėje yra juoda dėmė, apatinė ir šonai balti. Užpakalinės letenos siauros ir ilgos, III ir IV pirštai ilgesni už kitus. Ausis dengia reti trumpi plaukai.

Elgsena redaguoti

Aktyvi naktį ir sutemose, o dieną miega uokse, inkile arba lizde. Lyginant su kitų rūšių miegapelėmis, ji dažniau nusileidžia iš medžių ir bėgioja žeme. Suaugusios ąžuolinės miegapelės sėslios, turi savo individualias teritorijas. Prieš žiemą užmiega ir miegas trunka iki 7 mėnesių.

Veisimosi sezonas trunka nuo gegužės iki spalio. Nėštumas trunka 22–28 dienas. Veda 2–7, bet dažniausiai 3–5 aklus ir plikus jauniklius. Jaunikliai praregi po 18–21 dienos, bet maitinami iki vieno mėnesio. Savarankiškai gyventi pradeda po dviejų mėnesių. Lytiškai subręsta kitais metais. Šiauriniame areale į metus veda vieną, pietiniame ir pietvakariniame arealuose dvi vadas.

Mityba redaguoti

Visaėdės. Minta stambesniais vabzdžiais – žiogais, vabalais. Taip pat sraigėmis, paukščių kiaušiniais ir jų jaunikliais, smulkiais graužikais, vorais, uogomis, vaisiais, riešutais, ypač ąžuolų gilėmis ir bukų riešutais. Tarp nubudusių iš žiemos miego, kartais tarp jų pasitaiko kanibalizmas.

Amžius redaguoti

Gyvena iki 5 metų.

Šaltiniai redaguoti

  1. „IUCN Red List - Eliomys quercinus“. IUCN Red list.

Nuorodos redaguoti

 

Taip pat skaitykite redaguoti